Patyriminė kelionė į Indiją
2023
Patyriminė kelionė po Indiją įvyko, NAMASTĖ. Aplankėme Rišikešą-Varanasį-Varkalą. Per tris savaites, kaip kai kurie mūsų grupės dalyviai pastebėjo, pamatėme tris Indijas: nuo šalies šiaurės iki pietinio kranto. Daug palikę praeičiai, patirčiai ir užsipildę šiluma, dėkingumu, praplėtę savo vidinę erdvę naujais giliais patyrimais, skoniais, spalvomis, kvapais, dalinamės kelionės įspūdžiais
I DALIS
Pirmoji mūsų stotelė ir ilgiausias pabuvimas buvo Rišikeše. Himalajų prieškalnių apsuptyje abipus Gangos nusidriekęs miestas svetingai ir spalvingai mus priėmė į savo glėbį.
Apsigyvenome jaukiame aukštai virš miesto įsikūrusiame Yoga Niketan ašrame. Kiekvieną naktį žadino, o gal tolimus linkėjimus siuntė gaivus kalnų vėjas. Rytą pradėdavome intensyvia bei subalansuota joga su Pranajama ir kartais Jala neti. Jei atvirai, įsimylėjome mūsų nuostabų mokytoją Vimal. Nuoširdus dėkingumas jam už profesionalumą ir subtilų gebėjimą jausti žmones. Ašrame turėjome jaukią salę grupės susitikimams, su pro langus atsiveriančiais vaizdais į kalnus ir kartas nuo karto medžiais praskriejančiomis beždžionėmis. Intensyvios Konsteliacijų praktikos leido pamatyti Sielos patirtis, atpažinti jas šio gyvenimo įpročiuose, santykiuose, situacijose ir patirti gilias transformacijas. Indijos erdvė ir šių metų kelionės tema – Samsaros ratas – konsteliacijose kiekvienam padėjo pamatyti priežastis ir pasekmes, susitikti su skausmingais praeities išgyvenimais, atverti vidinį resursą, sustiprinti ketinimus, net pamatyti ateities horizontus.
Laisvu laiku pabirome į miesto gyvas gatveles. Pildėmės spalvomis, kvapais, skoniais, prašančiais, net reikalaujančiais, ar paprastumo bei nuoširdaus džiaugsmo pripildytais žvilgsniais. Tikriausiai tie susitikimai buvo kaip atspindžiai, projekcijos iš praeities, o gal žvilgsnis į ateitį. Buvimą Rišikeše praturtino dvi išvykos: simboliškai į ypatingą olą ir į viršukalnes. Vashishta ola - gilios meditacijos vieta, siejama su vienu iš septynių didžiųjų išminčių ir dievo Rama mokytoju Vashishta. Po meditacijos oloje Kūnu ir Siela pagaliau panirome į gyvenimo upę – Gangą. Lyg krikštas, lyg nuplovimas, lyg palaiminimas amžinosios tėkmės ... Paskutinis sekmadienis Rišikeše buvo ypatingas, ankstų rytą vykome į kalnus pasitikti virš Himalajų tekančios saulės šalia Konjupuri šventyklos. Gilus susikaupimas prieš pasirodant pirmiesiems spinduliams, ryto paukščių čiulbesys ir pagaliau kylanti saulė – įsiskverbė, sušildė, išmaudė, užpildė – gimė nauja diena ir nauji mes.
Svarbu paminėti, kad Rišikešas vadinamas pasaulio jogų sostine, o „The Beatles" muzikos gerbėjams čia yra itin svarbi vieta. Ant Gangos kranto esančiame ašrame kelis mėnesius meditavo, kūrė garsūs muzikantai. Šiuo metu jis negyvenamas ir veikia kaip muziejus. Nepaprastai subtiliai ir organiškai suplanuota erdvė, Budos kepurę primenančios meditacjos celės-namukai, dar gyvi „The Beatles" kūrybos ženklai sienų piešiniuose ir kvapą gniaužiantys gamtos vaizdai. Vaikštant vis neapleido mintis su klausimu „Kodėl tokia stipri erdvė apleista?" ir kartu lydėjo jausmas, kad ji laukia ... laukia naujos energijos, naujų šeimininkų, o gal net kažkas iš mūsų ras raktą jos jėgai atrakinti, tebūnie!
Vakarai Rišikeše buvo pripildyti sakralių maldų, giedojimo skambesio, ugnies ritualų. Kažką paleidome, prašėme leisdami spalvotas gėlių pudžas, mūsų ugneles nešė gyvenimo upė, tai pristabdydama, tai priimdama į savo tėkmę. O kiek vaikų su krepšeliais pilnais spalvotų pudžų mus apsupdavo tik pasirodžius pakrantėje! „Please, please pudža" lydėdavo šūksniai vaikštant pakrante.
Dešimt dienų Rišikeše buvo pirma gili pažintis su Indija, o dabar mūsų laukia paslaptingasis Varanasis.
I dalies pabaiga
II dalis
Susitikimo su Varanasiu, ko gero kiekvienas, laukėme su jauduliu: „Apie ką šis seniausias gyvenamas pasaulio miestas, dar vietinių vadinamas Benaresu, didžiausias krematoriumas po atviru dangumi?".
Pirmasis mūsų žvilgsnis į šį ypatingą miestą vyko ankstų rytą. Lydimi nuostabaus vietinio gido Himanshu artėjome link Gangos siauromis gatvelėmis, kuriose pasiruošimo atsisveikinimo ceremonijai užuominos: bambukų neštuvai, krūvos tvarkingai paruoštos medienos, gėlių žiedai, skambantys varpeliai, girdimos maldos ir gilus pagarbos paskutinei kelionei jausmas.
Žvelgdami į laužus širdimi nusilenkėme mirčiai ir leidomės laiveliu į kelionę Ganga. Pirmieji saulės spinduliai nuskaidrino vandenį, išryškino įstabius, lyg iš dailininko paveikslų, pakrantės statinius, besikeičiančius su laiptuotomis krantinėmis, vietinių vadinamomis „ghat", kurių čia gal aštuoniasdešimt.
Čia rytą, vakarą vyksta sakralus ugnies aarti (maldos) ritualas. Koks ypatingas jausmas žvelgiant į šį ypatingą ugnies šokį: apsivalymas ugnimi, pažadinimas savo ugnies ... Visa kame čia jungiasi stichijos: vanduo, ugnis, oras, tas gilus ryšys su gamta taip siejasi su mūsų pagoniška tradicija.
Viešėdami Varanasyje aplankėme Sarnath'e, tai – viena svarbiausių Budistų piligrimystės vietų, kur, kaip manoma, nušvitęs Gautama Buda pasakė savo pirmąjį pamokslą. Mūsų maršrute buvo Dharmachakra Jina Vihara archeologinis parkas, kur tūkstantmečio senumo vienuolyno liekanos bei stupa ir stovinčio Buda skulptūra, viena aukščiausių Budos skulptūrų Indijoje. Šios dvi jėgos vietos dvelkia nepaprasta harmonija, ramybe, grožiu, įstabiais gėlynais, kaip kontrastas chaotiškam ir triukšmingam Varanasiui.
Bet ... grįžtam į Varanasį, kokia neįkainojama patirtis miestą atrasti su vietiniu žmogumi: kelionė dviračiu minamomos rikšomis vakariečiui neįsivaizduojamo judrumo gatvėmis, kuriose visų rūšių transporto priemonės ir jokių šviesoforų, jokių! Skriejome vėjo greičiu tarp mašinių, motorolerių, rikšų, tuktukų, dviračių, atrodytų bepročiai, bet buvo saugu, atrodo mūsų vairuotojai turi manevravimo šeštą jausmą. O kokia įdomybė leistis siaurutėlėmis miesto gatvelėmis, čia pat gamina panyrą, parduoda šalius, vietinius skanumynus, smilkalus, kvapus, čia pat ant bambukinių kopetėlių su malda lydi paskutinei kelionei, čia pat ir maža koplytėlė. Nežinau, ar paprastam turistui lengvai pavyktų rasti ritualinių žiedų ir augalų turgelį, o mes netikėtai užsukome! Kokie žiedai, spalvos, kokie žmonės!
Atsisveikinome su Varanasiu ypatingu vėlyvo vakaro plaukimu Ganga. Susikaupę priartėjome prie pakrantės, kur degė sakralūs laužai, kilo Sielos, skambėjo maldos, priartėjome dar arčiau – arčiau susitikimo su išėjimu, portalo, kurio virpesyje užvėrėme kiekvienas ir savo Samsaros ratą. Tolumoje vis dar degė laužai, kaip priminimas apie Sielos keliones, amžinybę.
Gal kiek banalokai pasirodė iš praplaukiančio laivelio nuskambėjusios linksmybės "Happy birthday to you, happy birthday", bet ... atsitiktinumų juk nebūna: gimimas ir mirtis tikriausiai visada šalia.
Varanasis giliai palietė kiekvieną, savaip jautriai... išvažiuojame kitokie, kažką palikę, lyg prisilietę prie atėjimo ir išėjimo paslapties... Namastė
Laukia atostogos!
II dalies pabaiga
III dalis
Atostogų Varkala sutiko su bangų mūša, atvykę vidurnaktį ir išvydę vandenyną džiūgavome kaip vaikai. Smėlio paplūdimiai, palmės, egzotiški žiedai, beribis vandenynas ir iki širdies įsismelkianti šiluma pranešė apie atostogų Indiją. Kelios dienos pietų kurorte išgrynino vidinius procesus, padėjo atsipalaiduoti kūnui ir įgauti bronzinio atspalvio, patirti naujų įspūdžių. Atostogų ritmu gyvenanti Varkalos pakrantė pilna pasiūlymų: ajurvedinių masažų ir gydytojų konsultacijų, dainuojančių dubenų garso sesijų ir daug kitų.
Kiek išbandyta skonių, kvapų, kiek nuostabių pirkinių, dovanų!
Kas kur pabirę atostogų šurmulyje, paskutinę dieną susibūrėme sakraliam pabuvimui tūkstantmečio senumo Sri Janardanaswamy šventykloje - prisilietimui prie vidinės švaros, šventumo savyje. Namastė
Po kelionės pripildyta, atvira širdimi norisi dėkoti.
Pirmiausia Viktorui, ačiū, kad savimi tyrinėjai Indiją, atradai ypatingas vietas, vietinius kelionių organizatorius ir sukvietei mus gyvenimo kelionėms. NAMASTĖ
Kaip svarbu kelionės eiga ir logistika, nuoširdus dėkingumas kelionių kompanijai ir žmonėms, kurie mus lydėjo. Tikslumas, punktualumas ir sklandus sudėliojimas padėjo sutaupyti laiko, jaustis konfortiškai ir atrasti tiek daug Indijos. NAMASTĖ
Ačiū mūsų koordinatorei Gintarei, kuri savo plačia nuoširdžia šypsena lydėjo mus kelionėje. NAMASTĖ
Ypatingas dėkingumas mūsų vedlei Svetlanai, kuri subūrė, lydėjo, padėjo rasti kelius į vidinio pasaulio erdves, padėjo paleisti, priimti, pamatyti, laikė sakralią galią mūsų vidinėms transformacijoms. Kelionė buvo ypatinga NAMASTĖ
Ačiū kiekvienam „pasirašiusiam" į kitokią kelionę, patyriminę, išlaisvinančią, įgalinančią NAMASTĖ